Stovyklos prie Trakų ir Alytaus krašto ežerų, o kiekvieną žiemą — meditacija ant Sinajaus kalno Egipte. Vien moterims. Be skubėjimo, be lūkesčių.
Vietų skaičius visada ribotas — ratas turi likti mažas, kad kiekviena būtų išgirsta.
Užpildyk formą – atsakysime per dvi dienas ir patvirtinsime vietą.
Dalis kiekvienos stovyklos vyksta tyloje. Iš pradžių nejauku, paskui — didžiausia dovana.
Pavasarį, vasarą ir rudenį — ežerai Trakų ir Alytaus rajonuose. Žiemą — dykuma ir saulėtekis ant Sinajaus kalno.
Iki dvylikos moterų viename rate. Be patarimų ir vertinimų — tik klausymasis.
„Atvažiavau pailsėti nuo visų. Išvažiavau susitikusi su savimi.“Rūta, Sinajaus kelionės dalyvė
„Bijojau tylos. Maniau, kad dvi dienos be kalbėjimo bus kančia. Pasirodo, tai buvo pirmas kartas per daug metų, kai iš tikrųjų išsimiegojau.“
Jurga, rudens stovykla prie ežero„Rogės, sniegas, laužas ir moterys, kurių nepažinojau ryte, o vakare jau verkiau joms ant peties. Nesuprantu, kaip tai įvyko per vieną dieną.“
Ingrida, žiemos savaitgalis„Sinajaus viršūnėje, kai kilo saulė, supratau, kad visą gyvenimą kažkur skubėjau. Nuo tada skubu mažiau. Ne visada pavyksta, bet žinau, kur grįžti.“
Dalia, Sinajaus kelionė„Niekas nieko nesiūlė spręsti. Niekas nedavė patarimų. Tik klausėsi. Ir to užteko, kad pati išgirsčiau, ko noriu.“
Eglė, savaitgalis „Sugrįžimas namo“„Važiavau viena, nes nebuvo su kuo. Grįžau su penkiais telefono numeriais ir planu susitikti pavasarį. Ratas tikrai yra ratas.“
Vaida, pavasario stovykla„Rytinė meditacija ant liepto, kai ežeras dar rūke, o visos tylime. Tą vaizdą nešiojuosi su savimi iki šiol, kai darbe pasidaro per daug.“
Monika, vasaros stovyklaNuo 2024-ųjų — stovyklos prie ežerų kiekvienu metų laiku ir žiemos kelionė į Sinajų.